Mokyklos bendruomenės psichosocialinė aplinka

1. Teikėjas

1.1. Teikėjo rekvizitai (pavadinimas, kodas, adresas, pašto indeksas, telefonas, el.paštas) Vilniaus lietuvių namai, Dzūkų g. 43, Vilnius
1.2. Teikėjo vardas ir pavardė Asta Turskienė

2. Programos pavadinimas ir lygis

Pavadinimas Mokyklos bendruomenės psichosocialinė aplinka
Lygis Institucinė

3. Programos rengėjas(-ai)

      Kaspars Bikšė, pedagogas, psichologas praktikas, Danijos Ostersy Hojskole dėstytojas, Danijos  švietimo ministerijos ir konsultavimo tarybos narys, Latvijos mokytojų meistriškumo mokyklos psichologas ir pedagogas, Latvijos Švietimo ir mokslo  ministerijos licencijuotų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir tęstinio mokymo kursų lektorius, 13 psichologijos vadovėlių autorius.

Asta Turskienė, Vilniaus lietuvių namų Užsienio lietuvių švietimo skyriaus vedėja, edukologijos mokslų magistrė.

4. Programos anotacija (aktualumas, reikalingumas)

      Lietuvos valstybės strateginiuose dokumentuose (Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030, Lietuvos sveikatos programa – 2020) pažymima, jog  įvairaus amžiaus žmonių grupių sveikos gyvensenos ugdymas – tai sveikos ir veiklios visuomenės raidos prielaida. Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas 2012 metais  patvirtinta nauja Sveikatos ugdymo bendroji programa,   kurios paskirtis – užtikrinti sėkmingą vaiko sveikatos ugdymą mokykloje, prisidėti prie vaiko dvasinio, fizinio, psichinio, socialinio pajėgumo ir gerovės.  Efektyvus sveikatos ugdymas mokykloje susijęs su sveikatai palankios fizinės ir psichosocialinės aplinkos kūrimu bei  pedagogų sveikatos ugdymo kompetencijų tobulinimu. Minėtos programos įgyvendinimas grindžiamas mokyklos bendruomenės sutelktiniu darbu: bendradarbiavimu tarp įvairių ugdymo sričių mokytojų ir kitų specialistų, bendromis mokyklos ir šeimos, mokyklos ir įvairių sveikatos priežiūros ir sveikatinimo institucijų pastangomis.

Viena iš Sveikatos ugdymo bendrosios programos   sveikatos ugdymo sričių- psichikos sveikata (savivertė, emocijos ir jausmai, protas ir pozityvus mąstymas). Ši pedagogų kvalifikacijos programa atliepia minėtą  sveikatos ugdymo sritį, tobulina pedagogo asmenybę, bendrąsias  asmeninio tobulėjimo kompetencijas, padeda įgyti savęs pažinimo ir saviraiškos sveikus įgūdžius. Pedagogai dalyvauja praktinėse  optimizmo pratybose ir susipažįsta su  praktiniais  metodais, kurių pagalba  įgyja gebėjimus ir įgūdžius, padedančius   įveikti stresą bei konfliktines situacijas, atsipalaiduoti, atsikratyti baimės ir nerimo, chaoso, drausminančius protą, taip pat įgyja įpročius, suvokti aplinką be baimės ir nerimo, pasitikėti  savimi, mokiniais, pozityviai vertinti darbą mokykloje. Atlikdami įvairius  pratimus,  įgyja teigiamą požiūrį į save, atsikrato  pesimistinių  jausmų, streso, o jų vietoje  geba taikyti praktinius metodus gerinančius savijautą, skatinančius  mokyklos gyvenimo kūrybinį pakilimą,  tikslo siekimą, asmeninį  tobulėjimą, didinančius  pasitenkinimą savimi mokykloje bei gyvenime.

Noriai dirbantis, tikslo siekiantis  ir pozityviai nusiteikęs,  gerą nuotaiką skleidžiantis, mokinių pasitikėjimą savimi ugdantis, dideliems teigiamiems  mokyklos  vidaus pokyčiams pasirengęs pedagogas  tiesiogiai lemia mokinio pajėgumą sėkmingai mokytis, įgyti visas reikalingas kompetencijas, kuria  darnią ugdymo aplinką, puikų psichologinį klimatą mokyklos bendruomenėje.

Programa skirta pedagogams, mokyklos administracijos darbuotojams, sveikatos priežiūros specialistams, tėvams.

Programos apimtis – 36 valandos. Iš jų 12  valandų  skirta teoriniam darbui ir 24 valandos praktiniam  darbui. Praktinės užduotys sudaro  apie 67 proc. programos apimties, teorinės –  33 proc. programos apimties.

Programoje numatoma taikyti šiuos bendrųjų kompetencijų vertinimo metodus:  dalyvavimas atliekant praktines ir tekstines užduotis, atliktų praktinių bei  tekstinių užduočių viešas pristatymas, dalyvavimas darbo grupėse, dalyvavimas žaidimuose, dalyvavimas diskusijose, savo  nuostatų pristatymas.

5. Programos tikslas

Tobulinti asmenybės bendrąsias kompetencijas siekiant kurti mokyklos bendruomenės narių sveikatai palankią psichosocialinę aplinką.

6. Programos uždaviniai

1. Identifikuoti kas sukelia stresą ir konfliktus mokykloje bei numatyti profilaktikos priemones  problemoms įveikti.

2. Apibūdinti ir pademonstruoti  profilaktikos priemones stresui ir konfliktinėms situacijoms  valdyti.

3. Formuoti gebėjimus taikyti  streso ir konfliktų profilaktikos priemones  savo darbe kuriant kokybiškus  santykius su  aplinkiniais.

7. Programos turinys, trukmė, naudojami mokymo(si) metodai (būdai)

Eil.
Nr.
Tema Teo-
rija
Prak-
tika
Savarankiškas.
darbas

viso
Mokymo
metodai
1 Savęs pažinimas, – tai  vienas iš neigiamų emocijų persvarstymo būdų  ir kelias  mokytis  optimizmo. 1.00 2.00 0.00 3 Paskaita; darbas grupėse; teigiamų emocijų nustatymo žaidimas.
2 Pedagogo kalbos vartojimas – mokytojo  sąmonės ir mokyklos psichinės higienos kūrimas. 1.00 2.00 0.00 3 Praktinė užduotis “Mano nesąmoningas kalbos vartojimas”; paskaita; darbas grupėse; žaidimas “Greitasis diktantas”.
3 Neigiamų minčių ir teigiamų ketinimų nustatymas, gebėjimas juos atskirti. Išsilaisvinimo, priėmimo ir išvalymo pagrindiniai pratybų principai. 1.00 2.00 0.00 3 Pratybos “savaime”; interviu; diskusijos; paskaita; darbas grupėse; vaizdajuostės žiūrėjimas.
4 Pratybos, kurios  išlaisvina  iš arogancijos, nusivylimo, kritikos, smerkimo ir paniekos, pasididžiavimo, pretenzijų. 1.00 2.00 0.00 3 Tekstinė užduotis; praktinė užduotis “Smerkimo ir kritikos nustatymas”; žaidimas  “Išsilaisvinimas  iš pretenzijų “; nepabaigti sakiniai; paskaita; darbas grupėse.
5 Neapykantos , pykčio, dirginimo identifikavimas bei   pratimai mokantys gebėti priimti pasaulį tokį, koks jis yra. Neapykantos, pykčio ir dirglumo nukreipimas teigiama kryptimi.

Apmaudo ir pykčio pakeitimas meile.  Išsilaisvinimo iš keršto metodai.

1.00 2.00 0.00 3 Tekstinė užduotis;  praktinė užduotis ” kito priėmimas “; susimąstymo  tekstas apie  paslėptų formų dirglumą; pykčio  nustatymo  testas; interviu; nepabaigti sakiniai; paskaita; darbas grupėse; žaidimas; kuris  apmaudą nukreipia teigiama  kryptimi.
6 Kaip suprantame nesėkmes? Požiūrio į nesėkmes   keitimo pratybos, siekiant išvengti nusivylimo. 1.00 2.00 0.00 3 Tekstinė užduotis ir testas apie nesėkmės požymius, piešinys, “pokalbis  su pasąmone” metodai, nepabaigti sakiniai, paskaita, pratybos “Tai nepriklauso nuo  manęs”.
7 Piktybinis šmeižtas, jo ribojimo mechanizmai. 1.00 2.00 0.00 3  Vaidybinės  situacijos “Aš piktų  kalbų apsuptyje”, pokalbiai, nepabaigti sakiniai, paskaita.
8 Kaltės jausmas, savikritika, savęs smerkimas, panieka ir neapykanta sau. Praktiniai pusiausvyros ugdymo  metodai. 1.00 2.00 0.00 3 Kaltės nustatymo testas; tekstinė užduotis; praktinė užduotis; nustatanti savikritikos lygį; piešinys ” Paslėptos neapykantos  išraiškos formos”; interviu; diskusijos.
9 Baimės, nepasitikėjimo, abejonės, nerimo ir susijaudinimo atpažinimas. Konstruktyvaus požiūrio ugdymo pratybos. 1.00 2.00 0.00 3 Paskaita; vaizduotės pratimai;  pratybos   “Mano išsivadavimas iš baimės”.
10 Sielvarto, užuojautos, melancholijos, liūdesio, sielvarto, depresijos ir sąžinės graužaties atpažinimas  bei  savipagalbos pratimai. 1.00 2.00 0.00 3 Tekstinė užduotis; testas; diskusija; pratybos ” Paslėpti depresijos požymiai “; savipagalbos pratybos; paskaita’ darbas grupėse.
11 Veidmainystės, melo ir meilikavimo identifikavimas.  Pratimai  ugdantys  savigarbą. Pratimai išsilaisvinantys iš susierzinimo ir nusivylimo. Pratybų lapai; pratybos “Melo mikro gestų atskleidimas”; tekstinės užduotys;  nepabaigti sakiniai; video .
12. Savęs pažinimo pratimai: perprogramavimo planas-schema, asmeninės istorijos peržiūra, neigiamų jausmų panaikinimo ir peržiūros technika. 1.00 2.00 0.00 3 Dž. Kelli asmenybės konstrukcijų tinklas; užduotis  “Pokalbis su pasąmone”; išvadų kūrimas; pokalbis; diskusijos ir santraukų iliustravimo pratybos.

IŠ VISO:

12 24 0 36  
 

8. Tikėtina(-os) kompetencija(-os), kurią(-ias) įgis Programą baigęs asmuo

Kompetencijos: bendrosios kompetencijos

Numatomos suteikti kompetencijos Mokymosi modelis (metodai ir būdai) Įgytų kompetencijų įvertinimo būdai
Patobulins bendrąsias (asmenines )  kompetencijas,

  • sužinos savęs pažinimo strategijas, kaip vartoti pedagoginę kalbą, kaip kontroliuoti neigiamas mintis;
  • žinos  depresijos požymius;
  • žinos savikontrolės ir pusiausvyvos  metodus;
  • susipažins su Dž. Kelli asmenybės konstrukcijų tinklu.
Paskaita ,  dėstymas, dermonstravimas (video) Vertinamas aktyvus stebėjimas ir   klausymas, mąstymo plėtojimas, sąvokų įsisavinimas.
Patobulins bendrąsias (asmenines)  kompetencijas,

  • gebės  atpažinti ir valdyti  aroganciją, nusivylimą kritiką, smerkimą, panieką, pasidižiavimą, gebės valdyti pyktį, neapykantą, apmaudą ir  keršto troškimą,
  • gebės optimistiškai  žvelgti į problemas,
  • gebės valdyti  pyktį ir šmeižtą, keršto troškimą, ;
  • gebės  taikyti savikontrolės metodus;
  • gebės išsilaisvinti iš  susierzinimo ir  nusivylimo, save perprogramuoti, atpažinti depresiją ir  nuteikti save pozityviai.
Darbas grupėse , darbas su tekstu, nebaigti sakiniai, žaidimai,  atvejų analizė; savipagalbos pratybos; inetrviu. Vertinamas dalyvavimas darbo grupėje, gebėjimas pamatyti  kitus požiūrius,  naudotis kitų asmenų  žiniomis.
Patobulins bendrąsias (asmenines )  kompetencijas,

  • sieks nuolatinio profesinio tobulėjimo – kritiškai ir konstruktyviai analizuos ir vertins savo elgesį, darbą, požiūrį į mokinius.
Diskusijos, išvadų kūrimas,  diskusijos ir santraukų iliustravimo pratybos, refleksija. Vertinama dalyvavimo diskusijose kokybė, aktyvumas, gebėjimai analizuoti atliktą veiklą, kito nuomonės  toleravimas, nuostatų ugdymas.

9. Programai vykdyti naudojama mokomoji medžiaga ir techninės priemonės

9.1. Mokomoji medžiaga
Temos Mokomosios medžiagos pavadinimas Mokomosios medžiagos apimtis
Savęs pažinimas – tai  vienas iš neigiamų emocijų persvarstymo būdų  ir kelias  mokytis  optimizmo. Savęs pažinimas – tai  vienas iš neigiamų emocijų persvarstymo būdų  ir kelias  mokytis  optimizmo.

Užduoties 1 lapas A4 darbui grupėse.

1 teigiamų emocijų nustatymo žaidimo užduoties lapas A4.

4 skaidrės.

užduoties 1 lapas A4 darbui grupėse; 1 teigiamų emocijų nustatymo žaidimo užduoties lapas A4.

Pedagogo kalbos vartojimas – mokytojo  sąmonės ir mokyklos psichinės higienos kūrimas. Pedagogo kalbos vartojimas – mokytojo  sąmonės ir mokyklos psichinės higienos kūrimas. 6 skaidrės.

1 lapas A4  užduoties “Mano nesąmoningas kalbos vartojimas”.1 lapas A4  užduoties darbui grupėse;  1 lapas A4 žaidimo užduoties „Greitasis diktantas”.

Neigiamų minčių ir teigiamų ketinimų nustatymas, gebėjimas juos atskirti. Išsilaisvinimo, priėmimo ir išvalymo pagrindiniai pratybų principai. Neigiamų minčių ir teigiamų ketinimų nustatymas, gebėjimas juos atskirti. Išsilaisvinimo, priėmimo ir išvalymo pagrindiniai pratybų principai. 6 skaidrės; 1 lapas A4 praktinei užduočiai atlikti; vaizdo  filmukas, trukmė 5 min.
Pratybos, kurios  išlaisvina  iš arogancijos, nusivylimo, kritikos, smerkimo ir paniekos, pasididžiavimo, pretenzijų. Pratybos, kurios  išlaisvina  iš arogancijos, nusivylimo, kritikos, smerkimo ir paniekos, pasididžiavimo, pretenzijų. 4 skaidrės; 3  užduoties  lapai A4 su praktinėmis užduotimis; 1 A4 lapas su žaidimo „Išsilaisvinimas iš pretenzijų” taisyklėmis.
Neapykantos , pykčio, dirginimo identifikavimas bei   pratimai mokantys gebėti priimti pasaulį tokį, koks jis yra. Neapykantos, pykčio ir dirglumo nukreipimas teigiama kryptimi.

Apmaudo ir pykčio pakeitimas meile.  Išsilaisvinimo iš keršto metodai.

Neapykantos , pykčio, dirginimo identifikavimas bei   pratimai mokantys gebėti priimti pasaulį tokį, koks jis yra. Neapykantos, pykčio ir dirglumo nukreipimas teigiama kryptimi.

Apmaudo ir pykčio pakeitimas meile.  Išsilaisvinimo iš keršto metodai.

6 skaidrės; 2 lapai A4 – testas; 3 lapai A4 su praktinėmis užduotimis.
Kaip suprantame nesėkmes? Požiūrio į nesėkmes   keitimo pratybos, siekiant išvengti nusivylimo. Kaip suprantame nesėkmes? Požiūrio į nesėkmes   keitimo pratybos, siekiant išvengti nusivylimo. 6 skaidrės, 1 lapas A4 – testas, 3   lapai A4 su praktinėmis užduotimis.
Piktybinis šmeižtas, jo ribojimo mechanizmai. Piktybinis šmeižtas, jo ribojimo mechanizmai.  4 skaidrės, 1 lapas A4 su prakine užduotimi.
Kaltės jausmas, savikritika, savęs smerkimas, panieka ir neapykanta sau. Praktiniai pusiausvyros ugdymo  metodai. Kaltės jausmas, savikritika, savęs smerkimas, panieka ir neapykanta sau. Praktiniai pusiausvyros ugdymo  metodai. 3 lapai A4  su praktinėmis užduotimis bei  1 lapas A4 testui atlikti.
Baimės, nepasitikėjimo, abejonės, nerimo ir susijaudinimo atpažinimas. Konstruktyvaus požiūrio ugdymo pratybos. Baimės, nepasitikėjimo, abejonės, nerimo ir susijaudinimo atpažinimas. Konstruktyvaus požiūrio ugdymo pratybos. 4 skaidrės.
Sielvarto, užuojautos, melancholijos, liūdesio, sielvarto, depresijos ir sąžinės graužaties atpažinimas  bei  savipagalbos pratimai. Sielvarto, užuojautos, melancholijos, liūdesio, sielvarto, depresijos ir sąžinės graužaties atpažinimas  bei  savipagalba. 6 skaidrės, 2 lapai A4  su praktinėmis užduotimis bei  1 lapas A4 testui atlikti.
Veidmainystės, melo ir meilikavimo identifikavimas.  Pratimai  ugdantys  savigarbą. Pratimai išsilaisvinantys iš susierzinimo ir nusivylimo. Kaip atpažinti veidmainystę, melą ir meilikavimą?  Pratimai  ugdantys  savigarbą. Pratimai išsilaisvinantys iš susierzinimo ir nusivylimo.  3 lapai A4  parkinei užduočiai atlikti, video filmas, trukmė –  10 min..
Savęs pažinimo pratimai: perprogramavimo planas-schema, asmeninės istorijos peržiūra, neigiamų jausmų panaikinimo ir peržiūros technika. Savęs pažinimo pratimai: perprogramavimo planas-schema, asmeninės istorijos peržiūra, neigiamų jausmų panaikinimo ir peržiūros technika. 2 lapai A4 su užduotimis .

 

9.2. Techninės priemonės
Kompiuteris, vaizdo projektorius.

10. Programai rengti naudotos literatūros ir kitų informacinių šaltinių sąrašas

1. G. Svence. “Skolotāju profesionālās motivācijas akmeoloģiskie aspekti”  Association for Teacher Education in Europe, The University of Latvia Institute of Education and Psychology, Decade of Reform: Achievements, Challenges, Problems IV, ATEE Spring University. Rīga, izdevējs SIA „Izglītības soļi”,2 002.  

2.  G. Svence, U.Ābele. “Acmeologic aspects of teacher’s professional motivation”. Starptautiskā konference Viļņā, “Education reform and Teacher Training”,  2002 .

3. G. Svence. “Professional motivation of teachers at changing society”. International Journal of Psychology I. Stocholm, 2000.

4. G. Svence. “Akmeoloģijas atziņas par skolotāja profesionalitāti mūsdienu inovatīvās adaptācijas kontekstā”.  Sociālā pedagoģija un personības psiholoģiskā adaptācija mainīgajā sociālajā vidēI starptautiskās konferences materiāli.  RPIVA, 2000.

5. G. Svence. “Characterisations af Psychological pecularities of Teachers in Innovative Situations at Schools.”  6 Tarptautinės  mokslinės konferencijos medžiaga. Vilnius, VPU, 1999.

6.  G. Svence.”Skolotāju psiholoģisko īpatnību raksturojums jaunievedumu situācijā skolā” . RPIVA Zinātniskie raksti II,„Scentia at Potentia .  Rīga:  izdevniecība „Vārti, 1999.

7.   L.   Braše. “Pedagogu pašizjūtas nosacījumi un profesionalās kompetences attīstība” .  Riga, 2006.

8.   A.  Karpova.  ”Jaunie sociālās psiholoģijas pētnieki skolotājam”. Skolotāj,. 2005, No.  2 (50), p. 43-49.

9.  T. Koķe.”Skolotāja profesija mūsdienās: izglītība, karjera, pašapziņa”. Skolotājs, 2001, No.  4 (28), p. 58-61.

10.  G.  Svence. ” Skolotāju psiholoģisko īpatnību raksturojums jaunievedumu situācijā skolā” . Zinātniskie raksti, Rīgas pedagoģijas un izglītības vadības augstskola. Riga. 1999, No.  2

11.    G.  Svence. ”Skolotāja personības pašaktualizēšanās nozīme inovatīvajā situācijā”. Riga, 2001, No.  20-21.

12.   G.  Svence.  ” Ieskats 3. Eiropas pozitīvās psiholoģijas konferencē” . Psiholoģija mums. 2006, No.  29 (4), p. 24-29.

13.  A.S.  Antoniou &  F.B. Walters. “ Sources of stress and professional burnout of teachers of special educational needs in Greece” . Riga, 2000.

14.  M. Argyle. ”The psychology of Happiness” . London: Routledge, 2001.

15.  M.R.  Barrick & M.K. Moun.  “The Big Five personality dimensions and job performance” . Personnel psychology, 1991, No.  44, p. 1-26.

16.  Big Five personality traits. Atrasts  2006 , oktobrī.

17.  E. Diener, E. M. Such, R.E.  Lucas,  & H.L. Smith. ” Subjective well-being: three decades of progress” . Psychological Bulletin, 1999, No. 125, p. 276-302.

18.  C. Dormann & D.  Zapf.  “Job satisfaction: A Meta-analusis of stabilities”.  Journal of Organizational Behaviour, 2001,  No. 22, p. 483-504.

19. A. Furnham, M.  Zacherl, M. “Personality and Individual differences.”  Vol.7, 1986, No.4, p. 453

20.  T.A. Judge & S. Watanabe (1993). “Another look at the job satisfaction – life satisfaction relationship”.  Journal of Applied Psychology, 1993, Vol. 939-948.

21.  T. A. Judge, E.D.  Locke & C. Kluger .” Dispositional effects on job and life satisfaction”.  Journal of Applied Psychology, 1998,  Vol.83 (1) , p.17-34.

22.  T.A. Judge, D. Heller  & M.K. Mount.” Five – factor Model of Personality and Job satisfaction A Meta-Analysis” . Journal of Applied Psychology, 2002,  Vol. 87, No. 3,  p. 530-541.

23.  L.B.C. Kuehn. “ Teachers: Lower Job Satisfaction”. Atrasts 2006, februārī.

24.   R.B. Margaret & L. Frase   “Mentoring and Tutoring”.  Creating optimal work environments: exploring teacher flow experiences, 2004, Vol,12, No.2.

25.  NCES. Private School Advantages Exceptional Job Satisfaction, 2002.

26.  L.A.  Pervin. “Personality: Theory and Research” . New York : Wiley, 1997.

27.  Richard E. Lucas, Andrew E. Clark; Yannis Georgellis, Ed. Diener “ Reexamining Adaptation and the Set Point Model of Happiness. Reactions to Changes in Marital Status”. Journal of Personality and Social Psychology, 2003, Vol, 84, No 3, p. 527-539.

28.   R.M. Ryan &  E.L. Deci. “ On Happiness and Human Potentials: A Review of Research on Hedonic and Eudaimonic Well-Being”.  Annu, 2001,  Rev. Psychol. No. 52; p. 41-66.

29.   C.D. Ryff .  “Happiness is everything, or is it? Explorations on the meaning of psychological well-being” . Journal of Personality and social Psychology, 1989, No.57, p. 1069-1081.

30. C.D. Ryff .  Psychological well-being in adult life. Curent Direction in Psychological Science, 1995, No.  4,  p. 99-104.

31.   C.D. Ryff  & M.J. Essex.  “The interpretation of life experience and well-being: The sample case of relocation”. Psychology and aging, 1992, No. 7, p. 507-517.

32.   C.D. Ryff. & S.M. Heidrich. “Experience and well-being: Explorations and domains of life and how they matter” . International Journal of Behavioral Development, 1996, No. 20, p. 193-206.

33.   R.D. Smither. “The psychology of work and humanperformance”. New York: Longman, 1998.

11. Lektorių darbo patirtis ir kompetencijos

Teikėjo atstovas(-ai)
Mokytojai
Mokslo ir studijų institucijų dėstytojai, mokslininkai, tyrėjai
Užsienio valstybių dėstytojai, mokslininkai, tyrėjai ir mokytojai X
Viešojo administravimo institucijų vadovai, jų pavaduotojai, padalinių vadovai ir specialistai
Jungtinė lektorių grupė
Kiti (nurodyti)

12. Kvalifikaciniai reikalavimai lektoriams

Aukštasis išsilavinimas, teorinis ir praktinis pasirengimas pedagogikos, psichologijos srityse, sveikatos ugdymo srityje, seminarų vedimo patirtis, autoriniai leidiniai psichollogijos temomis.

13. Dalyviai

13.1. Pasirengimas Programai (praktinės veiklos patirtis ir kompetencija(-os), kurią(-ias) turi turėti Programos dalyvis; jeigu nustatyti)
Kompetencija(-os)  Mokytojo profesijos  kompetencijos: bendrakultūrinės, profesinės, bendrosios, specialiosios.
Praktinės veiklos patirtis Minimali vienerių metų pedagoginės veiklos patirtis.

 

13.2. Programos dalyvių tikslinės grupės
Mokytojai X
Mokyklų vadovai X
Neformaliojo ugdymo mokytojai X
Pagalbos mokiniui specialistai X
Profesijos mokytojai X
Kiti (nurodyti), psichologai, spec.pedagogai X

14. Nuoroda į papildomą programos medžiagą

 

Comments are closed