1. Teikėjas
| 1.1. Teikėjo rekvizitai (pavadinimas, kodas, adresas, pašto indeksas, telefonas, el.paštas) | Vilniaus lietuvių namai, Dzūkų g. 43, Vilnius |
| 1.2. Teikėjo vardas ir pavardė | Asta Turskienė |
2. Programos pavadinimas ir lygis
| Pavadinimas | Mokyklos bendruomenės psichosocialinė aplinka |
| Lygis | Institucinė |
3. Programos rengėjas(-ai)
| Kaspars Bikšė, pedagogas, psichologas praktikas, Danijos Ostersy Hojskole dėstytojas, Danijos švietimo ministerijos ir konsultavimo tarybos narys, Latvijos mokytojų meistriškumo mokyklos psichologas ir pedagogas, Latvijos Švietimo ir mokslo ministerijos licencijuotų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir tęstinio mokymo kursų lektorius, 13 psichologijos vadovėlių autorius. Asta Turskienė, Vilniaus lietuvių namų Užsienio lietuvių švietimo skyriaus vedėja, edukologijos mokslų magistrė. |
4. Programos anotacija (aktualumas, reikalingumas)
| Lietuvos valstybės strateginiuose dokumentuose (Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030, Lietuvos sveikatos programa – 2020) pažymima, jog įvairaus amžiaus žmonių grupių sveikos gyvensenos ugdymas – tai sveikos ir veiklios visuomenės raidos prielaida. Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas 2012 metais patvirtinta nauja Sveikatos ugdymo bendroji programa, kurios paskirtis – užtikrinti sėkmingą vaiko sveikatos ugdymą mokykloje, prisidėti prie vaiko dvasinio, fizinio, psichinio, socialinio pajėgumo ir gerovės. Efektyvus sveikatos ugdymas mokykloje susijęs su sveikatai palankios fizinės ir psichosocialinės aplinkos kūrimu bei pedagogų sveikatos ugdymo kompetencijų tobulinimu. Minėtos programos įgyvendinimas grindžiamas mokyklos bendruomenės sutelktiniu darbu: bendradarbiavimu tarp įvairių ugdymo sričių mokytojų ir kitų specialistų, bendromis mokyklos ir šeimos, mokyklos ir įvairių sveikatos priežiūros ir sveikatinimo institucijų pastangomis. Viena iš Sveikatos ugdymo bendrosios programos sveikatos ugdymo sričių- psichikos sveikata (savivertė, emocijos ir jausmai, protas ir pozityvus mąstymas). Ši pedagogų kvalifikacijos programa atliepia minėtą sveikatos ugdymo sritį, tobulina pedagogo asmenybę, bendrąsias asmeninio tobulėjimo kompetencijas, padeda įgyti savęs pažinimo ir saviraiškos sveikus įgūdžius. Pedagogai dalyvauja praktinėse optimizmo pratybose ir susipažįsta su praktiniais metodais, kurių pagalba įgyja gebėjimus ir įgūdžius, padedančius įveikti stresą bei konfliktines situacijas, atsipalaiduoti, atsikratyti baimės ir nerimo, chaoso, drausminančius protą, taip pat įgyja įpročius, suvokti aplinką be baimės ir nerimo, pasitikėti savimi, mokiniais, pozityviai vertinti darbą mokykloje. Atlikdami įvairius pratimus, įgyja teigiamą požiūrį į save, atsikrato pesimistinių jausmų, streso, o jų vietoje geba taikyti praktinius metodus gerinančius savijautą, skatinančius mokyklos gyvenimo kūrybinį pakilimą, tikslo siekimą, asmeninį tobulėjimą, didinančius pasitenkinimą savimi mokykloje bei gyvenime. Noriai dirbantis, tikslo siekiantis ir pozityviai nusiteikęs, gerą nuotaiką skleidžiantis, mokinių pasitikėjimą savimi ugdantis, dideliems teigiamiems mokyklos vidaus pokyčiams pasirengęs pedagogas tiesiogiai lemia mokinio pajėgumą sėkmingai mokytis, įgyti visas reikalingas kompetencijas, kuria darnią ugdymo aplinką, puikų psichologinį klimatą mokyklos bendruomenėje. Programa skirta pedagogams, mokyklos administracijos darbuotojams, sveikatos priežiūros specialistams, tėvams. Programos apimtis – 36 valandos. Iš jų 12 valandų skirta teoriniam darbui ir 24 valandos praktiniam darbui. Praktinės užduotys sudaro apie 67 proc. programos apimties, teorinės – 33 proc. programos apimties. Programoje numatoma taikyti šiuos bendrųjų kompetencijų vertinimo metodus: dalyvavimas atliekant praktines ir tekstines užduotis, atliktų praktinių bei tekstinių užduočių viešas pristatymas, dalyvavimas darbo grupėse, dalyvavimas žaidimuose, dalyvavimas diskusijose, savo nuostatų pristatymas. |
5. Programos tikslas
| Tobulinti asmenybės bendrąsias kompetencijas siekiant kurti mokyklos bendruomenės narių sveikatai palankią psichosocialinę aplinką. |
6. Programos uždaviniai
| 1. Identifikuoti kas sukelia stresą ir konfliktus mokykloje bei numatyti profilaktikos priemones problemoms įveikti. 2. Apibūdinti ir pademonstruoti profilaktikos priemones stresui ir konfliktinėms situacijoms valdyti. 3. Formuoti gebėjimus taikyti streso ir konfliktų profilaktikos priemones savo darbe kuriant kokybiškus santykius su aplinkiniais. |
7. Programos turinys, trukmė, naudojami mokymo(si) metodai (būdai)
| Eil. Nr. | Tema | Teo- rija | Prak- tika | Savarankiškas. darbas | Iš viso | Mokymo metodai |
| 1 | Savęs pažinimas, – tai vienas iš neigiamų emocijų persvarstymo būdų ir kelias mokytis optimizmo. | 1.00 | 2.00 | 0.00 | 3 | Paskaita; darbas grupėse; teigiamų emocijų nustatymo žaidimas. |
| 2 | Pedagogo kalbos vartojimas – mokytojo sąmonės ir mokyklos psichinės higienos kūrimas. | 1.00 | 2.00 | 0.00 | 3 | Praktinė užduotis “Mano nesąmoningas kalbos vartojimas”; paskaita; darbas grupėse; žaidimas “Greitasis diktantas”. |
| 3 | Neigiamų minčių ir teigiamų ketinimų nustatymas, gebėjimas juos atskirti. Išsilaisvinimo, priėmimo ir išvalymo pagrindiniai pratybų principai. | 1.00 | 2.00 | 0.00 | 3 | Pratybos “savaime”; interviu; diskusijos; paskaita; darbas grupėse; vaizdajuostės žiūrėjimas. |
| 4 | Pratybos, kurios išlaisvina iš arogancijos, nusivylimo, kritikos, smerkimo ir paniekos, pasididžiavimo, pretenzijų. | 1.00 | 2.00 | 0.00 | 3 | Tekstinė užduotis; praktinė užduotis “Smerkimo ir kritikos nustatymas”; žaidimas “Išsilaisvinimas iš pretenzijų “; nepabaigti sakiniai; paskaita; darbas grupėse. |
| 5 | Neapykantos , pykčio, dirginimo identifikavimas bei pratimai mokantys gebėti priimti pasaulį tokį, koks jis yra. Neapykantos, pykčio ir dirglumo nukreipimas teigiama kryptimi. Apmaudo ir pykčio pakeitimas meile. Išsilaisvinimo iš keršto metodai. | 1.00 | 2.00 | 0.00 | 3 | Tekstinė užduotis; praktinė užduotis ” kito priėmimas “; susimąstymo tekstas apie paslėptų formų dirglumą; pykčio nustatymo testas; interviu; nepabaigti sakiniai; paskaita; darbas grupėse; žaidimas; kuris apmaudą nukreipia teigiama kryptimi. |
| 6 | Kaip suprantame nesėkmes? Požiūrio į nesėkmes keitimo pratybos, siekiant išvengti nusivylimo. | 1.00 | 2.00 | 0.00 | 3 | Tekstinė užduotis ir testas apie nesėkmės požymius, piešinys, “pokalbis su pasąmone” metodai, nepabaigti sakiniai, paskaita, pratybos “Tai nepriklauso nuo manęs”. |
| 7 | Piktybinis šmeižtas, jo ribojimo mechanizmai. | 1.00 | 2.00 | 0.00 | 3 | Vaidybinės situacijos “Aš piktų kalbų apsuptyje”, pokalbiai, nepabaigti sakiniai, paskaita. |
| 8 | Kaltės jausmas, savikritika, savęs smerkimas, panieka ir neapykanta sau. Praktiniai pusiausvyros ugdymo metodai. | 1.00 | 2.00 | 0.00 | 3 | Kaltės nustatymo testas; tekstinė užduotis; praktinė užduotis; nustatanti savikritikos lygį; piešinys ” Paslėptos neapykantos išraiškos formos”; interviu; diskusijos. |
| 9 | Baimės, nepasitikėjimo, abejonės, nerimo ir susijaudinimo atpažinimas. Konstruktyvaus požiūrio ugdymo pratybos. | 1.00 | 2.00 | 0.00 | 3 | Paskaita; vaizduotės pratimai; pratybos “Mano išsivadavimas iš baimės”. |
| 10 | Sielvarto, užuojautos, melancholijos, liūdesio, sielvarto, depresijos ir sąžinės graužaties atpažinimas bei savipagalbos pratimai. | 1.00 | 2.00 | 0.00 | 3 | Tekstinė užduotis; testas; diskusija; pratybos ” Paslėpti depresijos požymiai “; savipagalbos pratybos; paskaita’ darbas grupėse. |
| 11 | Veidmainystės, melo ir meilikavimo identifikavimas. Pratimai ugdantys savigarbą. Pratimai išsilaisvinantys iš susierzinimo ir nusivylimo. | Pratybų lapai; pratybos “Melo mikro gestų atskleidimas”; tekstinės užduotys; nepabaigti sakiniai; video . | ||||
| 12. | Savęs pažinimo pratimai: perprogramavimo planas-schema, asmeninės istorijos peržiūra, neigiamų jausmų panaikinimo ir peržiūros technika. | 1.00 | 2.00 | 0.00 | 3 | Dž. Kelli asmenybės konstrukcijų tinklas; užduotis “Pokalbis su pasąmone”; išvadų kūrimas; pokalbis; diskusijos ir santraukų iliustravimo pratybos. |
IŠ VISO: | 12 | 24 | 0 | 36 | ||
8. Tikėtina(-os) kompetencija(-os), kurią(-ias) įgis Programą baigęs asmuo
Kompetencijos: bendrosios kompetencijos
| Numatomos suteikti kompetencijos | Mokymosi modelis (metodai ir būdai) | Įgytų kompetencijų įvertinimo būdai |
Patobulins bendrąsias (asmenines ) kompetencijas,
| Paskaita , dėstymas, dermonstravimas (video) | Vertinamas aktyvus stebėjimas ir klausymas, mąstymo plėtojimas, sąvokų įsisavinimas. |
Patobulins bendrąsias (asmenines) kompetencijas,
| Darbas grupėse , darbas su tekstu, nebaigti sakiniai, žaidimai, atvejų analizė; savipagalbos pratybos; inetrviu. | Vertinamas dalyvavimas darbo grupėje, gebėjimas pamatyti kitus požiūrius, naudotis kitų asmenų žiniomis. |
Patobulins bendrąsias (asmenines ) kompetencijas,
| Diskusijos, išvadų kūrimas, diskusijos ir santraukų iliustravimo pratybos, refleksija. | Vertinama dalyvavimo diskusijose kokybė, aktyvumas, gebėjimai analizuoti atliktą veiklą, kito nuomonės toleravimas, nuostatų ugdymas. |
9. Programai vykdyti naudojama mokomoji medžiaga ir techninės priemonės
| 9.1. Mokomoji medžiaga | ||
| Temos | Mokomosios medžiagos pavadinimas | Mokomosios medžiagos apimtis |
| Savęs pažinimas – tai vienas iš neigiamų emocijų persvarstymo būdų ir kelias mokytis optimizmo. | Savęs pažinimas – tai vienas iš neigiamų emocijų persvarstymo būdų ir kelias mokytis optimizmo. Užduoties 1 lapas A4 darbui grupėse. 1 teigiamų emocijų nustatymo žaidimo užduoties lapas A4. | 4 skaidrės. užduoties 1 lapas A4 darbui grupėse; 1 teigiamų emocijų nustatymo žaidimo užduoties lapas A4. |
| Pedagogo kalbos vartojimas – mokytojo sąmonės ir mokyklos psichinės higienos kūrimas. | Pedagogo kalbos vartojimas – mokytojo sąmonės ir mokyklos psichinės higienos kūrimas. | 6 skaidrės. 1 lapas A4 užduoties “Mano nesąmoningas kalbos vartojimas”.1 lapas A4 užduoties darbui grupėse; 1 lapas A4 žaidimo užduoties „Greitasis diktantas”. |
| Neigiamų minčių ir teigiamų ketinimų nustatymas, gebėjimas juos atskirti. Išsilaisvinimo, priėmimo ir išvalymo pagrindiniai pratybų principai. | Neigiamų minčių ir teigiamų ketinimų nustatymas, gebėjimas juos atskirti. Išsilaisvinimo, priėmimo ir išvalymo pagrindiniai pratybų principai. | 6 skaidrės; 1 lapas A4 praktinei užduočiai atlikti; vaizdo filmukas, trukmė 5 min. |
| Pratybos, kurios išlaisvina iš arogancijos, nusivylimo, kritikos, smerkimo ir paniekos, pasididžiavimo, pretenzijų. | Pratybos, kurios išlaisvina iš arogancijos, nusivylimo, kritikos, smerkimo ir paniekos, pasididžiavimo, pretenzijų. | 4 skaidrės; 3 užduoties lapai A4 su praktinėmis užduotimis; 1 A4 lapas su žaidimo „Išsilaisvinimas iš pretenzijų” taisyklėmis. |
| Neapykantos , pykčio, dirginimo identifikavimas bei pratimai mokantys gebėti priimti pasaulį tokį, koks jis yra. Neapykantos, pykčio ir dirglumo nukreipimas teigiama kryptimi. Apmaudo ir pykčio pakeitimas meile. Išsilaisvinimo iš keršto metodai. | Neapykantos , pykčio, dirginimo identifikavimas bei pratimai mokantys gebėti priimti pasaulį tokį, koks jis yra. Neapykantos, pykčio ir dirglumo nukreipimas teigiama kryptimi. Apmaudo ir pykčio pakeitimas meile. Išsilaisvinimo iš keršto metodai. | 6 skaidrės; 2 lapai A4 – testas; 3 lapai A4 su praktinėmis užduotimis. |
| Kaip suprantame nesėkmes? Požiūrio į nesėkmes keitimo pratybos, siekiant išvengti nusivylimo. | Kaip suprantame nesėkmes? Požiūrio į nesėkmes keitimo pratybos, siekiant išvengti nusivylimo. | 6 skaidrės, 1 lapas A4 – testas, 3 lapai A4 su praktinėmis užduotimis. |
| Piktybinis šmeižtas, jo ribojimo mechanizmai. | Piktybinis šmeižtas, jo ribojimo mechanizmai. | 4 skaidrės, 1 lapas A4 su prakine užduotimi. |
| Kaltės jausmas, savikritika, savęs smerkimas, panieka ir neapykanta sau. Praktiniai pusiausvyros ugdymo metodai. | Kaltės jausmas, savikritika, savęs smerkimas, panieka ir neapykanta sau. Praktiniai pusiausvyros ugdymo metodai. | 3 lapai A4 su praktinėmis užduotimis bei 1 lapas A4 testui atlikti. |
| Baimės, nepasitikėjimo, abejonės, nerimo ir susijaudinimo atpažinimas. Konstruktyvaus požiūrio ugdymo pratybos. | Baimės, nepasitikėjimo, abejonės, nerimo ir susijaudinimo atpažinimas. Konstruktyvaus požiūrio ugdymo pratybos. | 4 skaidrės. |
| Sielvarto, užuojautos, melancholijos, liūdesio, sielvarto, depresijos ir sąžinės graužaties atpažinimas bei savipagalbos pratimai. | Sielvarto, užuojautos, melancholijos, liūdesio, sielvarto, depresijos ir sąžinės graužaties atpažinimas bei savipagalba. | 6 skaidrės, 2 lapai A4 su praktinėmis užduotimis bei 1 lapas A4 testui atlikti. |
| Veidmainystės, melo ir meilikavimo identifikavimas. Pratimai ugdantys savigarbą. Pratimai išsilaisvinantys iš susierzinimo ir nusivylimo. | Kaip atpažinti veidmainystę, melą ir meilikavimą? Pratimai ugdantys savigarbą. Pratimai išsilaisvinantys iš susierzinimo ir nusivylimo. | 3 lapai A4 parkinei užduočiai atlikti, video filmas, trukmė – 10 min.. |
| Savęs pažinimo pratimai: perprogramavimo planas-schema, asmeninės istorijos peržiūra, neigiamų jausmų panaikinimo ir peržiūros technika. | Savęs pažinimo pratimai: perprogramavimo planas-schema, asmeninės istorijos peržiūra, neigiamų jausmų panaikinimo ir peržiūros technika. | 2 lapai A4 su užduotimis . |
| 9.2. Techninės priemonės |
| Kompiuteris, vaizdo projektorius. |
10. Programai rengti naudotos literatūros ir kitų informacinių šaltinių sąrašas
| 1. G. Svence. “Skolotāju profesionālās motivācijas akmeoloģiskie aspekti” Association for Teacher Education in Europe, The University of Latvia Institute of Education and Psychology, Decade of Reform: Achievements, Challenges, Problems IV, ATEE Spring University. Rīga, izdevējs SIA „Izglītības soļi”,2 002. 2. G. Svence, U.Ābele. “Acmeologic aspects of teacher’s professional motivation”. Starptautiskā konference Viļņā, “Education reform and Teacher Training”, 2002 . 3. G. Svence. “Professional motivation of teachers at changing society”. International Journal of Psychology I. Stocholm, 2000. 4. G. Svence. “Akmeoloģijas atziņas par skolotāja profesionalitāti mūsdienu inovatīvās adaptācijas kontekstā”. Sociālā pedagoģija un personības psiholoģiskā adaptācija mainīgajā sociālajā vidēI starptautiskās konferences materiāli. RPIVA, 2000. 5. G. Svence. “Characterisations af Psychological pecularities of Teachers in Innovative Situations at Schools.” 6 Tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Vilnius, VPU, 1999. 6. G. Svence.”Skolotāju psiholoģisko īpatnību raksturojums jaunievedumu situācijā skolā” . RPIVA Zinātniskie raksti II,„Scentia at Potentia . Rīga: izdevniecība „Vārti, 1999. 7. L. Braše. “Pedagogu pašizjūtas nosacījumi un profesionalās kompetences attīstība” . Riga, 2006. 8. A. Karpova. ”Jaunie sociālās psiholoģijas pētnieki skolotājam”. Skolotāj,. 2005, No. 2 (50), p. 43-49. 9. T. Koķe.”Skolotāja profesija mūsdienās: izglītība, karjera, pašapziņa”. Skolotājs, 2001, No. 4 (28), p. 58-61. 10. G. Svence. ” Skolotāju psiholoģisko īpatnību raksturojums jaunievedumu situācijā skolā” . Zinātniskie raksti, Rīgas pedagoģijas un izglītības vadības augstskola. Riga. 1999, No. 2 11. G. Svence. ”Skolotāja personības pašaktualizēšanās nozīme inovatīvajā situācijā”. Riga, 2001, No. 20-21. 12. G. Svence. ” Ieskats 3. Eiropas pozitīvās psiholoģijas konferencē” . Psiholoģija mums. 2006, No. 29 (4), p. 24-29. 13. A.S. Antoniou & F.B. Walters. “ Sources of stress and professional burnout of teachers of special educational needs in Greece” . Riga, 2000. 14. M. Argyle. ”The psychology of Happiness” . London: Routledge, 2001. 15. M.R. Barrick & M.K. Moun. “The Big Five personality dimensions and job performance” . Personnel psychology, 1991, No. 44, p. 1-26. 16. Big Five personality traits. Atrasts 2006 , oktobrī. 17. E. Diener, E. M. Such, R.E. Lucas, & H.L. Smith. ” Subjective well-being: three decades of progress” . Psychological Bulletin, 1999, No. 125, p. 276-302. 18. C. Dormann & D. Zapf. “Job satisfaction: A Meta-analusis of stabilities”. Journal of Organizational Behaviour, 2001, No. 22, p. 483-504. 19. A. Furnham, M. Zacherl, M. “Personality and Individual differences.” Vol.7, 1986, No.4, p. 453 20. T.A. Judge & S. Watanabe (1993). “Another look at the job satisfaction – life satisfaction relationship”. Journal of Applied Psychology, 1993, Vol. 939-948. 21. T. A. Judge, E.D. Locke & C. Kluger .” Dispositional effects on job and life satisfaction”. Journal of Applied Psychology, 1998, Vol.83 (1) , p.17-34. 22. T.A. Judge, D. Heller & M.K. Mount.” Five – factor Model of Personality and Job satisfaction A Meta-Analysis” . Journal of Applied Psychology, 2002, Vol. 87, No. 3, p. 530-541. 23. L.B.C. Kuehn. “ Teachers: Lower Job Satisfaction”. Atrasts 2006, februārī. 24. R.B. Margaret & L. Frase “Mentoring and Tutoring”. Creating optimal work environments: exploring teacher flow experiences, 2004, Vol,12, No.2. 25. NCES. Private School Advantages Exceptional Job Satisfaction, 2002. 26. L.A. Pervin. “Personality: Theory and Research” . New York : Wiley, 1997. 27. Richard E. Lucas, Andrew E. Clark; Yannis Georgellis, Ed. Diener “ Reexamining Adaptation and the Set Point Model of Happiness. Reactions to Changes in Marital Status”. Journal of Personality and Social Psychology, 2003, Vol, 84, No 3, p. 527-539. 28. R.M. Ryan & E.L. Deci. “ On Happiness and Human Potentials: A Review of Research on Hedonic and Eudaimonic Well-Being”. Annu, 2001, Rev. Psychol. No. 52; p. 41-66. 29. C.D. Ryff . “Happiness is everything, or is it? Explorations on the meaning of psychological well-being” . Journal of Personality and social Psychology, 1989, No.57, p. 1069-1081. 30. C.D. Ryff . Psychological well-being in adult life. Curent Direction in Psychological Science, 1995, No. 4, p. 99-104. 31. C.D. Ryff & M.J. Essex. “The interpretation of life experience and well-being: The sample case of relocation”. Psychology and aging, 1992, No. 7, p. 507-517. 32. C.D. Ryff. & S.M. Heidrich. “Experience and well-being: Explorations and domains of life and how they matter” . International Journal of Behavioral Development, 1996, No. 20, p. 193-206. 33. R.D. Smither. “The psychology of work and humanperformance”. New York: Longman, 1998. |
11. Lektorių darbo patirtis ir kompetencijos
| Teikėjo atstovas(-ai) | |
| Mokytojai | |
| Mokslo ir studijų institucijų dėstytojai, mokslininkai, tyrėjai | |
| Užsienio valstybių dėstytojai, mokslininkai, tyrėjai ir mokytojai | X |
| Viešojo administravimo institucijų vadovai, jų pavaduotojai, padalinių vadovai ir specialistai | |
| Jungtinė lektorių grupė | |
| Kiti (nurodyti) |
12. Kvalifikaciniai reikalavimai lektoriams
| Aukštasis išsilavinimas, teorinis ir praktinis pasirengimas pedagogikos, psichologijos srityse, sveikatos ugdymo srityje, seminarų vedimo patirtis, autoriniai leidiniai psichollogijos temomis. |
13. Dalyviai
| 13.1. Pasirengimas Programai (praktinės veiklos patirtis ir kompetencija(-os), kurią(-ias) turi turėti Programos dalyvis; jeigu nustatyti) | |
| Kompetencija(-os) | Mokytojo profesijos kompetencijos: bendrakultūrinės, profesinės, bendrosios, specialiosios. |
| Praktinės veiklos patirtis | Minimali vienerių metų pedagoginės veiklos patirtis. |
| 13.2. Programos dalyvių tikslinės grupės | |
| Mokytojai | X |
| Mokyklų vadovai | X |
| Neformaliojo ugdymo mokytojai | X |
| Pagalbos mokiniui specialistai | X |
| Profesijos mokytojai | X |
| Kiti (nurodyti), psichologai, spec.pedagogai | X |
14. Nuoroda į papildomą programos medžiagą
